Zoleles - tai aromatingi valgomieji augalai, naudojami patiekalams suteikti skonį. Dauguma zolelių yra naudojamos kulinarijos ir medicinos reikmems ir gaunamos is augalų, kurie gali būti naudojami jų lapams, kaip zoles, taip pat jų sekloms, kaip prieskoniams. Virejai ir namų virejai naudoja sviezias ir dziovintas zoleles, gamindami saldzius ir pikantiskus patiekalus - nuo sočių padazų iki lengvų salotų ir kepinių su zolelemis. Be kulinarinio naudojimo, vaistinių zolelių ir jų vertingų eterinių aliejų nauda sveikatai buvo vertinama nuo viduramzių, pradedant nuo priesuzdegiminių ir antivirusinių savybių, baigiant odą valančiomis vietinemis savybemis. Kai zolelių sezonas, dziaukites receptais, kuriuose yra dangiskų rozmarinų, baziliko, krapų, metų, raudonelio ir čiobrelių. . Maisto gaminimas su zolelemis ne tik isskiria puikius sviezius skonius, bet ir yra sveikas! Čia zoleles yra pagrindinis ingredientas, o ne garnyras. Puse puodelio ar daugiau baziliko, kalendros, metų ar bet kurios kitos sviezios zoleles gali būti tiesiog bilietas, suteikiantis gyvo skonio visų rūsių patiekalams. Nuo avinzirnių salotų su krapais iki puraus falafelio, supakuoto su kalendra ir petrazolemis, iki gaiviausių metų ledų. Sviezių ir dziovintų zolelių naudojimo skirtumai Kulinariniais tikslais dazniausiai pirmenybe teikiama sviezioms zolelems, o ne dziovintoms, nors dziovintų zolelių naudojimas turi pranasumų. Nors sviezių zolelių gyvavimo laikas yra daug trumpesnis, dziovintos zoles gali islaikyti savo skonį iki sesių menesių, kai laikomos sandariame inde tamsioje vietoje kambario temperatūroje. Nors dziovintos zoleles paprastai naudojamos viso gaminimo procese, kadangi ilgalaikis karstis ir dregmes poveikis gali isgauti prieskonius is zolelių, sviezios zoleles dazniau dedamos baigiantis gaminimui arba kaip garnyras gaminimo pabaigoje.